rulinis

×rulìnis, -ė adj. (2) 1. Šmk padarytas iš medžio gabalo, iš rulio: Rulìniai auliai rundini (apvalūs) Skdv. Rulìniai aviliai y[ra] apskriti, iš medžio ištašyti – daba tų nėra Ar. 2. apvalus: Pirk rulines pištilietas MitIII195(M.Valanč). 3. Šts kailiais muštas, su kailiais.